apžergti

apžergti
apžer̃gti, -ia (àpžergia), àpžergė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, 1. Q82, R, R65, , 86, N, D.Pošk, M, L, LVI139, Grv, Lz apimti, apskėsti kojomis: Arklį apžer̃gęs sėdi jis J. Apžer̃gusys arkluką ir atjo[ja] į atlaidus End. Priešakyje, širmą žirgą apžergusi, kinksnojo rudaplaukė žmona, laikydama glėbyje vaiką J.Sav. Eini žiūrėt, kur perekšlė pasikavojus, kiaušinius apžer̃gus Gdr. Apìžergė anas gyvatę samanyčioj Ad. Laiko aviną apžer̃gęs kojom Pns. Apìžergė vilką ir rėkia, o žmonės išlėkė su kultuvais ir užumušė [vilką] Žl. Kai griauja, dievas ožį apžergęs per debesis joja LTR(Vrb). Apžer̃gęs duoda jam (neklaužadai) diržu par užpakalį Ėr. Apìžergei vagą ir dralini (ravi) Užp. Labai biednai gyveno, nei aptaisė [mirusio], baltan graban įdėjo, apžer̃gęs ir nuvežė Slm. Gėrė gėrė, daba ožius pjauna tvorą apžer̃gęs Erž. Vaikas joja apžer̃gęs lazdą . Jonas sienojų apžergęs tašo J.Paukš. Jis nebuvo tinginys ir dykaduonis. Neviliojo pirkėjų į savo krautuvę, apžergęs silkių statines M.Katil. Dešim dvylekos metų – veda kult [su spragilu], apžer̃gęs moko Grz. | Tešmens karvė neàpžergia Grd. Karvės ne an juoko, pieningos, tešminų neàpžerga Rdn. Karvė tešmens neapžer̃gia, pastyręs visas Jrb. O tos kumelės visos pritvinkusios, tešminis ledvas àpžerga Yl. Su kokiu tešminiu neàpžergamu eina karvė vakarą Krš. Pilvo neapžerga [nėščia], o dar po šokalus laksto Šts. ^ Tai gal ir sėdėsi apžergus dukterį kaip višta kiaušinius? V.Krėv. Ir dumia kaip ragana, kačergą apžergusi PPr285. Skūpus kaip šuva, kaulą apžergęs Žg. Atrodo, kaip aniolas širdį àpžerga (labai miela) Krtn. Valgyk – kiek apžioji, šik – kiek apžergì Dkš. Kemša – kol apžio[ja], šika – kol àpžerga Krš. Ėda nepriėda, šika neapžergia LTR(Vlkv, Snt). Stovi, ugnį apžergęs (trikojis) LTR. | refl. tr., intr. K, , 1: Diedas išsivedė arklį, apsìžergė i nujojo Ign. Prisivedu kumelį in tvoros, apsižergiù i joju Klt. Ratuką (dviratį) apsìžergė i važiuoja Gs. Savo dviratį apsìžergei i nuvažiuoji Ad. Kaip tas arklys eis dišlių apžer̃gęs[is] End. An suolu pasidėsi [šepečius], i pats apžer̃gsys suolą, ka prispaustumi, nedidelėms saujelėms i šukuosi [linus] Kl. Vieni kala stati, kiti sėdom, aš tai apsižer̃gęs Slm. Jau apsižer̃gus gaidį pelėda ir dziuoboja Ob. Apsìžergei vagą ir dralyk, nei kaponių, nei nieko, tik paspėk Užp. Kap lipo par torą dratinę ir įsivėlė, po tus dratus apsižer̃gęs Všv. Mietą apsižer̃gęs eina [per Užgavėnes], apdarytas, ožkos ragai y[ra] pridėti Gršl. Mažas dar protas: tebejodinėja lazdą apsižer̃gęs Žgč. Nu pūslės uždegimo apsižer̃gs puodą su plikytums pakračiums i pasveiks Krš. Visokių žolių prideda, padaro apsižer̃gt i šutinas Klt. Geria bačką apsižer̃gęs Dglš. Meisteris, apsižergęs kibirą, vis iš eilės pilsto į kaimynų ąsočius ir alvutes P.Cvir. Žiūrėjome, kaip jisai, apsižergęs kraigą ir atsispyręs į lotas, rišo kūlelį A.Vaičiul. Sukosi sukosi, tą kuilį jau pailsino [vilkas], tik opt an kuilio apsižergė ir tuo – už gerklės BsPIV283-284(Šn). | Ką tu senė žemę imsys, ar apsižer̃gusi laikysi Krš. Apsižer̃gt šniūreliukas (labai siauras rėžis) Dglš. | prk.: Nujo[jo] karas an tų pinigų apsižer̃gęs (neteko vertės pinigai) Ad. ^ Su tavo peiliu apsižer̃gus Rygon nujotum Sur.priekyje savęs sunkiai nešti: Ut kokią didelę pelę katinas apžer̃gęs atsineša Lel. Viedrą apžer̃gusi nešiau, nepanešiau Krš. | Gera karvė, pieno viedrą apžergiù čiut JnšM. | refl. tr.: Viedrą apsižer̃gus tęsiu ir tęsiu, nenusėdžiu Brš. Traukia namiepi apsižer̃gus dainyčią, vargais tęsia Grv. 2. NdŽ, 1, Dkš prk. aprėpti, paimti į savo rankas, užgrobti, užvaldyti: Bagotas nora apžer̃gti kitą Pj. Atejo svetima motriška ir àpžergė mūso tėvų gerą Ms. Ka galėtų, ir Ameriką apžer̃gtų, ir visur Krš. Jei tėvai ką nusipirko, tujau vaikai àpžergė Krš. Ans sako, ka tu nori mun gyvenimą apžer̃gti Trk. Ana visą turtą àpžergė Varn. Tėvas viską apžer̃gęs laiko, neduoda vaikam nė žmoniškai pavalgyt Jnš. Tėvas visus piningus apžer̃gęs laiko Vkš. Toj anyta visa apžer̃gus laiko: nieko neduoda, nieko neprisleidžia Dv. Vieni viską apžergę, o kitiems nė sausos plutos atsikąsti J.Paukš. Viena neàpžergu kalėdninkams tiekties, reiks pavadintinės bobos ieškoti Dr. Valdžia viską apžer̃gus, žmogus pats nieko negalia daryt Jrb. Lenkas Vilnių buvo pasiėmęs, lenkas apžer̃gęs buvo Sd. Žemes apžergę ponai, žmonėms nė gyvulio nėr kur paleisti Žem. ^ Turtų tiek turi, kad jau neapžer̃gia Rmš. | refl. tr. Bgt: O, čia boba, visus numus apsižer̃gusi, anos valia Krš. Apsižer̃gusi tūkstantes laiko, o motyna kaip jei badu stimpa Krš. Vienas apsižer̃gęs visą žemę, da patruks Krč. Apsižer̃gę [bajorai] visą auksą i kela [žemės] kainas Krš. Vylėtės visus palaikus apsižergti… Žem. | Tą mergelką ans gatavas apsižer̃gti Krš. 3. prk. paniekinti, apsėsti: Àpžergė tą žmogų [uošviai], iš proto galia išvaryti Krš. Diedą apžer̃gus turi Klt. Marti apžergtà – nemoka par trobą páreiti Krš. Marčią iš pirmos dienos [anyta] àpžergė Krš. Vyras motrišką àpžerga, ans i jo[ja], i tol jo[ja], kol nujo[ja] Rnv. Bobų velnio liežuviai, anos, vyraiti, tavi žergtè apžer̃gs Krš. | refl. tr.: Tą marčią pagatava apsižer̃gti, ale daba kas tau pasiduos! Krš. 4. žr. peržergti 1: Apìžergiau ir išejau Ign. Na, vaike, tave àpžergė – dabar nebaugsi! Žgč. Nereikia karvės mušt àpžergta vytele Tvr. 5. iš abiejų pusių apimti: Gumbriniame junge lankelį atstoja nejudamai pritvirtintas kumpas medelis …, apžergiąs jaučio kaklą iš vidaus ir apačios LEIX531. Šakėm apžer̃gia [tinklo kartį] ir vėl varo į kitą eketę Antr. Apžer̃k tą duobę ir pravažiuosi Azr. \ žergti; apžergti; atžergti; įžergti; išžergti; nužergti; pažergti; peržergti; pražergti; prižergti; sužergti; užžergti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • apžergti — apžer̃gti vksm. Àpžergiau vãgą ir raviù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apžirgdyti — tr. KŽ 1. Jž apžergti: Užtraukit ant dangčio spalių ir, padirbę gerveles, apžirgdykit šelmenį J.Jabl(Kp). 2. važiuojant apžergti: Aš apžirgdaũ pravažas ant kelio su porinėmis važiuodamas J. Yra akmuo, ir reikia jį apžirgdyti TS1904,5. Žiūrėk,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkėsti — 1 apkė̃sti, àpkečia, àpkėtė tr. 1. apimti, aprėpti, apglėbti: Griebia, kiek tik gali rankom apkė̃sti Grž. Tegul laiko apkėtusi tą savo sūnų – iš paskos nelakstysime rš. Višta viščiokus teip ir turi apkė̃tus, kad nepakliudytum Trgn. Kita ir maža …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžarginti — apžargìnti tr. Rtr 1. apžargomis užsodinti: Apžargyk jį ant to arklio, ir tejojie Skr. Tėvas laikė vaiką ant savo kelio apžarginęs rš. | Apžarginau pininginę an kningikės Akm. | refl. tr.: Tėvalis tiek džiaugas tuo savo Simonu, an sprando… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžargyti — tr. Rtr, NdŽ, KŽ iter. apžergti. 1. žergiant pereiti, perlipti: Nemušti karvės apžargyta vytele, sukergus neapsivaisins LTR(Tvr). | Toks jo ir arimas – apžargyta apžargyta Ds. 2. M, Šv apskėsti, apžarginti: Kelnes šiaudų prikišk, apžargyk arklį,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžergdyti — 1. caus. apžergti 1: Apžergdžiaũ akmenį [važiuodamas] Ln. 2. Ob žr. apžergdinti: Skaityk skaityk patamsiais – tuoj prisireiks akinių ir vaikščiosi apžergdyta nosia Slm. žergdyti; apžergdyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžergimas — apžergìmas sm. (2) DŽ2 → apžergti. žergimas; apžergimas; įžergimas; išžergimas; peržergimas; pražergimas; užžergimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atžergti — atžer̃gti, ia (àtžergia), àtžergė 1. refl. išskėsti kojas: Tu atsižergei (paraštėje išsižergei) tavo kojoms priš visus praenčius ir didei apsikekšavai BBEz16,25. 2. tr. KŽ, Pp žengiant grįžti atgal: Peržengiau tave – nebeaugsi, palauk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžergti — išžer̃gti, ia (ìšžergia), ìšžergė NdŽ, PgrT26 1. tr. BŽ479, Rtr, KŽ, DŽ1 išskėsti į šalis (kojas): Išžer̃k kojas ir išsižergęs šokinėk skepetinę J. Išžer̃gęs vaiką an pečių nešiojas Mrc. Aukštesnysis [kareivis] atsismaukia munduro rankoves iki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nužargyti — 1. tr. daugeliui apžergti: Rytų upė nužargyta metalinių tiltų sp. 2. refl. apkėsti. | prk.: Čėrkelė [vyno] nusižar̃gė par širdį kaip ainiolas Lk. žargyti; apžargyti; atžargyti; išžargyti; nužargyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”